*
jau saulelė
vakaryn
ir dangus
dažosi rudeniu
dengiasi
ūmėdėlių spalvomis
stalas
suolas
ir asla
pulkaunykais nukloti
kur pradžia kur pabaiga
nematyti
nesuskaičiuoti
rankų
kojų
pirštų vis trūksta
o pozuoja
neapsakysi
čia dvyniai
o ten trynukai
samanoj ir penketukas
jau
aukštai
rasotame lango kamputy
mėnuo sublizga
ir stebi
karo nebus
nes vadai
vadų vadai
jau
be kepurių
be kotų
ant špagų susikorė
vorele vorele
sugulė
žarija šildosi
ir kvepia
kaip pusė kalėdų
kutena jusles
ir mintis
aušrėja
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-09-03 20:52:04
Vaizdelis gražus, o juokai menki. Išguldyti pulkaunykai – priverstinės paliaubos, o galop ir skerstuvės. Žarija šildosi? Taigi taigi, šildosi, jei nesvyla.
Užkvimpa žiema. Kartu ir džiaugsmu. Aušt visiems aušrelė.
Bet gana apie grybus. Per grybieną – į ražieną. Ant jos žmonės.