jau saulelė
vakaryn
ir dangus
dažosi rudeniu
dengiasi
ūmėdėlių spalvomis

stalas
suolas
ir asla
pulkaunykais nukloti
kur pradžia kur pabaiga
nematyti
nesuskaičiuoti
rankų
kojų
pirštų vis trūksta
o pozuoja
neapsakysi
čia dvyniai
o ten trynukai
samanoj ir penketukas

jau
aukštai
rasotame lango kamputy
mėnuo sublizga
ir stebi
karo nebus
nes vadai
vadų vadai
jau
be kepurių
be kotų
ant špagų susikorė
vorele vorele
sugulė
žarija šildosi

ir kvepia
kaip pusė kalėdų
kutena jusles
ir mintis

aušrėja