Balti meškiukai padebesiais sklando,
Primindami vaikystės dienas praėjusias,
O spalvoti rudens lapai ant žemės —
Dar vieną rugsėjo mėnesį artėjantį.

Ir įrašas dienorašty skelbia,
Kad laikas galvoti apie ateitį,
O peržvelgęs nuotraukų albumą
Paskendau vaikystės prisiminimuose savo.

Dar neseniai svajojau greičiau užaugti
Ir kažkuo tapti gyvenime,
O dabar sėdžiu ant žolės žvelgdamas į dangų
Norėdamas sugrįžti į praeities atmintį.

Aš paskendau sekundėse, minutėse, valandose,
O mano mintys bėga nuo manęs.
Prašau Dievo sekundės daliai sustabdyti gyvenimą,
Bet jis negali, laikas juda savo tėkme.

Todėl padėjau vaikystės albumą į šalį
Ir pažvelgiau į saulės spindulius šviesius,
Nes laiko sugauti neįmanoma —
Reikia gyventi dabar, kol galiu.

Ir basomis pasileidau saulės spindulių link
Su mintimi, kad kada nors sugebėsiu pagauti savo laiką...