Ažrakīnti žodžiai vandeny,
Ir atgalʼ jau kelias nepareina,
Kartais dą, atrodą, gyveni,
Svetimam krašti, kur atsimainą
Tiktai kalendoriai ir veidai,
Dienās be žymēs prą šalį teka,
Saũ kaip knygų pavējui vartai,
Vis pamēsdamas minties neilgų takų.
Vis kartodamas ną pať pradžių
Kožnų žingsnį, nesāpet, atrodą,
Jeigu aitum tuo pačiu keliu,
Bet ir kelias asti nevēnodas.
Akmenys didyn ir vis šaltyn,
Naktigultą prašą mėnuo pīlnas,
Susvynioja siūlai atmintin,
Be mazgų, tik baisiai šiurkščiās vīlnās.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-08-23 19:52:52
Gera skaityt, kai viską suprantu. Gražūs vaizdai iš atminties išplaukį...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-08-23 14:52:16
Dainuoti norisi...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-08-23 08:13:54
Susvyniojo... akyse matosi...
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-08-22 20:59:04
iš pa Utenas? :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-08-22 12:26:09
Mana dūšej take patys siūlai... Gražiai, ale markatnai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-08-22 09:37:46
Kaip ir visi Jūsų kūriniai - sodru, žodinga, daininga.