Ažrakīnti žodžiai vandeny,
Ir atgalʼ jau kelias nepareina,
Kartais dą, atrodą, gyveni,
Svetimam krašti, kur atsimainą

Tiktai kalendoriai ir veidai,
Dienās be žymēs prą šalį teka,
Saũ kaip knygų pavējui  vartai,
Vis pamēsdamas minties neilgų takų.

Vis kartodamas ną pať pradžių
Kožnų žingsnį, nesāpet, atrodą,
Jeigu aitum tuo pačiu keliu,
Bet ir kelias asti nevēnodas.

Akmenys didyn ir vis šaltyn,
Naktigultą prašą mėnuo pīlnas,
Susvynioja siūlai atmintin,
Be mazgų, tik baisiai šiurkščiās vīlnās.