O koks viltinas tas atolo žvilgesys
Pelėsio patinai aptraukiant pilką lauką.
Manaisi laiko viskam dar turįs,
Nė nejauti, kad per Marijos plauką
Jau budi Giltinė ir tau atželt neleis —
Dantis aptrupino ilgai kramtytas žvirgždas.
Šešėliai žiojasi ištįsę pagiriais
Ir ten kurtu, kai paukščių nesigirdi.
Atūžia vėjai, dunksi obuoliai,
It patys prašantys atverti jiems velėną.
Prašau mane užkasti negiliai,
Gal sužvilgėsiu dar rugpjūčio dieną?
Tik šiaip išsitariau, nes maža jau vilties
Ir tie voratinkliai ne lyg plaukai Marijos.
Protinga būtų niekur neskubėt,
Juk jau į rudenį raiša skubra atvijo.
Sustojom. Gera. Nukulti javai,
Salsvokas kvapas virkščių jau iš daržo.
Atsidūsėju iš giliai giliai.
Atole žiba pirmas auksas. Beržo.
Jo vis daugės. Atolo žvilgesys
Šalnų suskrudintas išblės lyg ir nebuvęs.
Manaisi laiko viskam dar turįs?
Tai ko uždusom lyg pagautos žuvys?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-08-23 14:46:21
Eilėraštį skelčiau į dvi dalis: pirmojoje - šiurpokas priminimas apie gyvenimo trapumą, antrojoje- artėjančio rudens ramuma, prasmingas atsidūsėjimas, nuveikus visus darbus, pripildžius aruodus. o paskutinės dvi eilutės vėl gražina į pirmąją dalį -greitai bėgantis laikas....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-08-22 19:36:21
Manaisi laiko dar turys....ir tas Marijos plaukas,... ir ruduo, ir buitis...tokiu trapumu ir nenuspėjamu šešėlio ilgiu nuvilnijo eilės...ir nepritrūko žodžių, sodrių palyginimų - šaunuolė.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-08-22 09:38:25
Savo stiliumi. Jūs turit tiek gero užtaiso, visada įdomu skaityti.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-08-22 07:42:44
Įdomus palyginimas - per marijos plauką.
"Manaisi laiko viskam dar turįs?" - priverčia susimąstyti ir griežčiau rinktis prioritetus.