Laigo vis padrikos mintys
Pievoj, kur skraido drugiai.
Noriu visas jas surinkti
Ir sudėliot nuosekliai.
Sunkiai, vai sunkiai man sekas –
Rieda minčių kamuolys.
Veda nežinomas takas
Į neatvertas duris...
O už tų durų gal nieko
Jau neberasiu brangaus...
Mintys paklydėlės bėga
Ir negaliu jų sugaut.
Nebegaliu jau sustoti –
Praveriu skausmo duris.
Tarsi pritvinkusią votį
Noriu atvert, išvalyt .
Imsiu, išrėksiu, kas skauda,
Gydysiu žaizdą džiaugsmu.
Mintys sugrįžta negaudant.
Jau nebeskauda. Ramu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-08-18 13:09:51
Man patiko. Ir turinys, ir mintys, o ypač forma.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-08-18 08:45:34
Kaip tokiam trumpam darbeliui kiek per staigus šuolis nuo desperatiško liūdesio prie skausmo nebuvimo ir ramybės.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-08-18 08:17:42
Sklandus ir vaizdingas atsivėrimas.