Laigo vis padrikos mintys
Pievoj, kur skraido drugiai.
Noriu visas jas surinkti
Ir sudėliot nuosekliai.
 
Sunkiai, vai sunkiai man sekas –
Rieda minčių kamuolys.
Veda nežinomas takas
Į neatvertas duris...
 
O už tų durų gal nieko
Jau neberasiu brangaus...
Mintys paklydėlės bėga
Ir negaliu jų sugaut.
 
Nebegaliu jau sustoti –
Praveriu skausmo duris.
Tarsi pritvinkusią votį
Noriu atvert, išvalyt .
 
Imsiu, išrėksiu, kas skauda,
Gydysiu žaizdą džiaugsmu.
Mintys sugrįžta negaudant.
Jau nebeskauda. Ramu.