Akutė

Lange stalinė lempa šešėliuoja.
Prieit, įsukt derėtų,
Kol lange dar kybo ji, pozuoja
Galvą nuleidus, ir nematyt dantų.
Pasaulio šalims stebint,
Kalbėjimas akis į akį,
Taip paprastai.
Taip paprastai suvirpina
Būties trimitą.
Gyvatės oda
Kaip balom šokuot dresuoja.
Vasarvidis ar koks tai metas –
Užsiverčia gerklė apžioti dangų,
Į delną krenta dykuma
Su paskutiniais maurais,
Ramus jų pokalbis.
Be kraujo.
Tik tak perlinis piltuvas,
Į tamsą siurbia saulėgrąžų lukštus,
Dengiančius save nakties drugiais.
Miegok ramiai,
Lediniai pirštai nesekios tavo
Sapnų akutės.
Šiąnakt —
užsiėmę.
Bazas

2014-08-13 22:42:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-08-14 16:33:18

Kai kurie vaizdiniai geri (pvz., gyvatės oda ir balos), kai kurie įmantrūs (saulėgrąžų lukštai, dengiantys save nakties drugiais). Sapnas padrikas gali būti, bet kūrinio (užrašyto sapno) visuma iki galo atrodo kaip rebusas, sudarytas specialiai, reikia spėlioti. Sunku pajusti.
Eilėraštis, mano supratimu, yra tai: kas nors pasakojama (yra), paslėptos, bet ne taip ir sunkiai surandamos prasmės (yra), o dar vienas sluoksnis – nelauktu kampu sužaižaruojančios prasmės, daugiau pajuntamos, negu suprantamos (nėra).
Taigi – čia išprotauti išeina, nėra trečio plano.