Lange stalinė lempa šešėliuoja.
Prieit, įsukt derėtų,
Kol lange dar kybo ji, pozuoja
Galvą nuleidus, ir nematyt dantų.
Pasaulio šalims stebint,
Kalbėjimas akis į akį,
Taip paprastai.
Taip paprastai suvirpina
Būties trimitą.
Gyvatės oda
Kaip balom šokuot dresuoja.
Vasarvidis ar koks tai metas –
Užsiverčia gerklė apžioti dangų,
Į delną krenta dykuma
Su paskutiniais maurais,
Ramus jų pokalbis.
Be kraujo.
Tik tak perlinis piltuvas,
Į tamsą siurbia saulėgrąžų lukštus,
Dengiančius save nakties drugiais.
Miegok ramiai,
Lediniai pirštai nesekios tavo
Sapnų akutės.
Šiąnakt —
užsiėmę.