Atlapojus

Kaip sunku užsivert
Vieną kartą jausmus atlapojus,
Netikėti gėriu, neieškot pastovumo ženklų.
Nutrūktgalviškai spjaut
Į turtus, savo šlovę, pavojų
Dėl vienos priežasties — 
Dėl vienatvės motyvų menkų
Egzistuot, ne gyvent — 
Juk dėl mylimo kalnus nuverčiam,
Kraujo antplūdis toks,
Kad užteks palikuonims visiems,
Atvira gyvuonis — 
Žodis žeidžia ir žaizdą aptvarsto.
Tai nektaras skalsus
Pamaitint sutiktiems alkaniems.
Kolei gyvas esi,
Jo būtis iš tavęs neišspaudžia — 
Tu tiesiog dalini 
Šitą versmę visiems dovanai.
Užmiršti toj dienoj
Atsivėrimo patirtį skaudžią,
Nes baugiausi yra ne vienatvės — senatvės sapnai...
Nijolena

2014-08-12 07:07:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2014-08-13 08:40:42

Be galo įdomios įžvalgos ir išjautos. Neįtikėtina, kad apie tai gali būti rašoma...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-08-12 10:21:08

Tu tiesiog dalini...mane paliete

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-08-12 07:45:30

Ačiū, Nijolena... ir su manim pasidalinot... Te kūryba užglosto žaizdas ir randus... o meilė ir širdžių artuma pakylėja virš kasdienybės.