Kaip sunku užsivert
Vieną kartą jausmus atlapojus,
Netikėti gėriu, neieškot pastovumo ženklų.
Nutrūktgalviškai spjaut
Į turtus, savo šlovę, pavojų
Dėl vienos priežasties — 
Dėl vienatvės motyvų menkų
Egzistuot, ne gyvent — 
Juk dėl mylimo kalnus nuverčiam,
Kraujo antplūdis toks,
Kad užteks palikuonims visiems,
Atvira gyvuonis — 
Žodis žeidžia ir žaizdą aptvarsto.
Tai nektaras skalsus
Pamaitint sutiktiems alkaniems.
Kolei gyvas esi,
Jo būtis iš tavęs neišspaudžia — 
Tu tiesiog dalini 
Šitą versmę visiems dovanai.
Užmiršti toj dienoj
Atsivėrimo patirtį skaudžią,
Nes baugiausi yra ne vienatvės — senatvės sapnai...