Kaip vagis slepiuos po beprotybės kauke,
Dėliot bandau iš gėrio duženų stebuklą,
Tai saulė vakar prarastos dienos –
Nemylima net ir jinai sudūžta...
Palikę vakarykščią dieną Angelai tik žino
Sunkumą prakeiksmo, jau ištarto gyviesiems,
Kurie savam gyvenime nesėjo meilės grūdo,
Gyvenimą išvogtą – už grašį išpardavinėjo...
Tamsa tirštėja... pelėsiais dienos dengias,
Net vakarykščio sapno skiautės saulėtos parduotos,
Šešėliai tylūs gyvenimo kampuose liūdnai lenkias...
Tikiuos, kad mano duoklės jiems seniai jau atiduotos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-08-04 08:53:25
Tai saulė vakar prarastos dienos –
Nemylima net ir jinai sudūžta...
Tamsa tirštėja... pelėsiais dienos dengias, > šios eilėraščio vietos pasirodė įdomiausios.
Kaip vagis slepiuos po beprotybės kauke, > nesisieja: vagiui nėra būdinga dengtis beprotybės kauke ir iš gėrio duženų dėliot stebuklą:) beje, „dužena“ ne itin vaizdus žodis, galėtų atsirasti nebent kitokioje eilėraščio aplinkoje.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-08-03 20:44:35
Manau, kad ir velniai žino :) O po to prasidės dūšelės dalybos :)