Kaip apgauti laiką

Meluoja laikrodis užkimęs,
Nuo to tiksėjimo baisu –
Lyg kas sekundę būčiau gimęs,
Tačiau aš senstu iš tiesų.
 
Ir sensta kėdės, sensta stalas,
Pasensta netgi trupiniai,
Kurių nuo vakar nenuvalė...
Rašau – ir sensta sakiniai...
 
Bet mano mintys vis dar vaikšto
Kažkur atgal ar dar toliau,
Kada skaitau aš seną laišką –
Jame aš grįžtu pagaliau
 
Tenai, kur laikrodžiai sustoję...
Ne, ne – ne ta kapų tyla,
Kada į priekį neša kojom –
Tiesiog tiksėjimo nėra.
 
Yra tik keistas pajautimas,
Kaip saulės blyksnis ant grindų:
Nebus manęs, tu būsi gimęs,
Rašiau – skaityk – ir mes kartu...
kaip lietus

2014-08-03 00:01:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2014-08-03 22:04:14

Taip gyvai :)
Puiku!

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-08-03 17:34:53

Deja, bet laikas mus dažniau apgauna...   O šį eil. tiesiog norisi perskaityti be pauzių, vienu ypu, tarsi kažką aplenkt norėtum...


P.S.: Kuriuos (Kurių?) nuo vakar nenuvalė...

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2014-08-03 14:04:48

Apgau(b)tas laikas : "Rašiau - skaityk - ir mes kartu..."

 

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2014-08-03 13:06:37

Sutinku su visais Vartotojais ir Moderatoriais. Ir mes kartu.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-08-03 12:59:23

Taip...Geras klausymas.  Ypač labai patiko pabaiga

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-08-03 09:20:02

Venkite „kuomet“ – jį keiskite „kada“.
Eilėraštis gyvas ir įdomus.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2014-08-03 08:09:51

Yra tik keistas pajautimas,
Kaip saulės blyksnis ant grindų:


Laikas - saulės blyksnis ir jo neapgausi - tik apgauni save...