Išeik... Žinoki, veltui čia braidys
Tavasis vienišas šešėlis...
Neišklausysiu... Jau kurčia širdis, –
Kadais net kuždesį girdėjus...
Prigesę žodžiai, akys be žaismės –
Ėjai, nerinkdamas, kas krito...
O po delčios – toli lig pilnaties –
Ir tau aš – ankštis išaižyta...
Neatsigersi čia... Nesitikėk,
Nes mūsų šulinys išsekęs.
Tik nulydės nutolstantį... (nors tiek...)
Vėl kupinos rasos dvi akys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-08-03 13:04:34
tiesiog priglausiu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-08-02 22:45:52
O po delčios – toli lig pilnaties... Čia ypač įstrigo...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-08-02 14:24:09
Va taip. Tvirtas žodis:)