Išeik... Žinoki, veltui čia braidys
Tavasis vienišas šešėlis...
Neišklausysiu... Jau kurčia širdis, –
Kadais net kuždesį girdėjus...

Prigesę žodžiai, akys be žaismės –
Ėjai, nerinkdamas, kas krito...
O po delčios – toli lig pilnaties –
Ir tau aš – ankštis išaižyta...

Neatsigersi čia... Nesitikėk,
Nes mūsų šulinys išsekęs.
Tik nulydės nutolstantį... (nors tiek...)
Vėl kupinos rasos dvi akys...