brėkštančio ryto atodūsis sutelpa
į tavo didelius delnus
glostančius miegantį gandrą ant stogo
į ūkaną pamiškėj — mūsų miglas viens kitam
į gilumoj esančio burtininko mantrą
pasikartojimuos rodos randu tavo pėdos pirštelio virptelėjimą
rodos girdžiu kaip įsiremia vienišas liepžiedis rūkui į stuburą
naktis pasilieka pilvo duobutėje
ir taip kaskart
pagimdau save iš naujo
sau
tau
mums
plaka sparneliais esamajam laike įstrigus plaštakė
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-31 19:59:48
Ažūrinis ir subtilus jutimas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-07-31 13:03:44
Įdomūs potyriai, kabina...