Santrauka:
Iš vaikystės atmintin įsirėžęs dėdės nebylio - stalio iškalbus tylėjimas ir netikėtai atsiradusio, labai panašaus, gatvele vaikščiojančio ( taip pat nebylio) žmogaus sugretinimas pravėrė nepažįstamo tylos pasaulio dureles: neišsakyta...
Neišsakyti žodžiai nebylaus pasaulio,
Vaizdais ir jaudulio virpėjimais sumišę,
Susipina į kamuolį, į obuolį, į kalną
Ir milijardas ištylėtų žodžių lavina
Bedugnėn smenga – artuma...
Išrieda rankom – atmintim...
Skubėdamos dėlioja raštą,
Lyg dirigento lazdele išgroja laiką.
Jautriausia gaidele akin nusėda,
Iš ten į širdį giesmėmis...
Ir tobulas tylos pasaulis pirštais bėga,
Akių rainelėm, šokyje plaštakių.
Neišsakyti žodžiai brastoje sudyla,
Suliesdami tylos krantus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-08-01 23:33:25
Neišsakyti žodžiai ...pajutau tylą.Taip,kartais tyla tūno mumyse,neišsakytuose žodžiuose
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-30 15:34:16
gal ir netobulas eiliukas, bet man kažkuo žavus ir artimas pasirodė