Tylos krantai

Neišsakyti žodžiai nebylaus pasaulio,
Vaizdais ir jaudulio virpėjimais sumišę,
Susipina į kamuolį, į obuolį, į kalną
Ir milijardas ištylėtų žodžių lavina
Bedugnėn smenga – artuma...
Išrieda rankom – atmintim...
Skubėdamos dėlioja raštą,
Lyg dirigento lazdele išgroja laiką.
Jautriausia gaidele akin nusėda,
Iš ten į širdį giesmėmis...
Ir tobulas tylos pasaulis pirštais bėga,
Akių rainelėm, šokyje plaštakių.
Neišsakyti žodžiai brastoje sudyla,
Suliesdami tylos krantus...
Laũmele