Santrauka:
Paskutinis eilėraštis. Sveika, kūrybine krize!...
Kampuotas skliautas suveržia
peizažą lyg korsetas kaprizingą damą.
Kas sako, jog naktis beribė?
Kada šakos dreskia dangų,
tampa kruvinos.
Kada šakos raižo dangų,
tampa įnagiu skausmui išreikšti.
Užu tolių girdisi vilko balsas.
Nėra tolių, kur pabėgtum.
Takas – tik siūlas, kurį
naktis susuka į mazgą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2014-08-03 14:21:20
Kada šakos raižo dangų - laukti saulėtekio... :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-30 11:51:22
Epizodas su šakom išties pasirodė nebūtinas, o visa kita – įtaigu:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-29 21:50:10
gerai parašė Nijolė.Sutinku su ja.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-07-29 14:49:47
tra toks riedantis per dykumą be šaknų spygliuotas kaktusas? Panašu į tai. Šiandien.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-07-29 13:30:54
Šiandien gal ir paskutinis, o rytoj - viskas iš naujo... Sėkmės!
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-29 07:12:27
Kartais iš paties dugno pasisemiame ne tik drumzles... Esama sodrių įvaizdžių. Gyvenimas netruks pakutenti kokiu įspūdžiu, bus tų eilėraščių... Paskutinis būna tik padedant šaukštą. Nenusiminkite.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-29 00:59:38
Liūdna įžanga. Krizė kūrybinė kitaip nei ekonominė – jau ryt ryte eurai gali birte birti... :))) Patinka damos su korsetais. Ne todėl, kad smagu juos nuiminėti, tiesiog to laikmečio moterys man atrodė labai stilingai. Nepatinka mazgus mazgyti, nors žvejams tai tenka daryti dažniau nei kam kitam. Tačiau čia mazgas man patinka ir labai tinka. :)