Tiek tylos ir šviesos!
Tiek žvilgsniu nematuojamo gylio,
Kiek ramybės jaukios,
Kai tari sau: Gyvenimą myliu!
Myliu tai, ką turiu.
Ką turiu, to pilnai man užtenka.
Ir širdim vis geriu
Meilę šią, kuri niekad nesenka
Ir grožiuos, vis grožiuos
Kaip ji žėri, kaip virpa, kaip skleidžias.
Tavo sielos namuos
Meilė žydi ir dieviškai žaidžia.
Aš grožiuos, vis grožiuos
Kaip ji šypseną Tavo užbūrė
Ir kaip laimina tuos,
Kurie mano, kad jos nebeturi.
Myliu tai, ką turiu.
Ką turiu, to pilnai man užtenka.
Ir širdim vis geriu
Meilę šią, kuri niekad nesenka
Ir grožiuos, vis grožiuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-07-27 17:09:35
Ir šilta, ir šviesu :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-26 23:46:33
Šviesus eilėraštis. Ne dėl to, kad yra šviesa paminėta, bet apskritai.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-26 23:31:46
Ką turiu, to pilnai man užtenka > pilnai užtenka yra junginys, būdingas buitinei kalbai, t. y. žemajam stiliui, vadinasi šiam eilėraščiui jis netinka, nes kūrinys parašytas aukštuoju stiliumi. Be to, minėtas junginys nėra taisyklingas ir vaizdus. Vartojama daug įprastų, nusistovėjusių frazių – dar linkiu paieškoti individualesnio balso:)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-07-26 22:19:53
kaip graži daina...