Tiek tylos ir šviesos!
Tiek žvilgsniu nematuojamo gylio,
Kiek ramybės jaukios,
Kai tari sau: Gyvenimą myliu!

Myliu tai, ką turiu.
Ką turiu, to pilnai man užtenka.
Ir širdim vis geriu
Meilę šią, kuri niekad nesenka

Ir grožiuos, vis grožiuos
Kaip ji žėri, kaip virpa, kaip skleidžias.
Tavo sielos namuos
Meilė žydi ir dieviškai žaidžia.

Aš grožiuos, vis grožiuos
Kaip ji šypseną Tavo užbūrė
Ir kaip laimina tuos,
Kurie mano, kad jos nebeturi.

Myliu tai, ką turiu.
Ką turiu, to pilnai man užtenka.
Ir širdim vis geriu
Meilę šią, kuri niekad nesenka

Ir grožiuos, vis grožiuos...