tamsomis

Santrauka:
Tyliai kaip ežiai pienuotom lūpom
sodo žolėje nutilę klūpom
 
tamsomis prie namų
ateini
miglomis tarsi pienu
langus pripildai
tavo degantys pirštai
balsai devyni
mano miegantį sodą
paglosto kol sirpsta

gėlu vandeniu
mano akių duburiuos
suraibsti tarsi antis
pakirdusi skristi
kuo giliau į tave
tarsi kraujas delnuos
tarsi žodžio raidė
pabandau įsibristi

tylomis uždangstyki
kaip langus akis
susamstyki kaip vandenį
lūpom po žodį
uždaryki širdy
tu mane kaip mintis
tas kurių nesakai
dėl kurių neišduodi
anamcara

2014-07-23 22:38:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2014-07-24 23:51:18

Visada sudominate...  :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-07-24 20:10:59

ilgai autorės reikėjo laukti. Dažniau, dažniau tokių eilių, man žiauriai patinka. :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-07-24 13:40:45

Džiūgauju, kad vėl giesmės liejasi iš Tavo širdelės. Ką čia dar komentuoti - visais posmais žaviuosi.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2014-07-24 07:47:59

Puiki minties, eilėdaros ir emocinės raiškos priemonių harmonija.
Gal kiek „antis"  disonuoja su fonetine ir leksine eilėraščio visuma.
Dėkui ir sėkmės.

Vartotojas (-a): Bazas

Sukurta: 2014-07-24 06:12:00

Puikus prisikėlimas. Ar net bandymas kilstelti. Ne veltui vartojamas pats magiškiausias skaičius - devyni. Lyg devyni angelų chorai, o kažin, gal net šūksniai iš devynių pragaro ratų :) 
Ką tik pabandžiau lūpomis imituoti samstymą po žodį, vadinasi patiko.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-07-23 23:07:23

Nuostabu, žavu...pasiimu, nes ypatingas