tamsomis prie namų
ateini
miglomis tarsi pienu
langus pripildai
tavo degantys pirštai
balsai devyni
mano miegantį sodą
paglosto kol sirpsta

gėlu vandeniu
mano akių duburiuos
suraibsti tarsi antis
pakirdusi skristi
kuo giliau į tave
tarsi kraujas delnuos
tarsi žodžio raidė
pabandau įsibristi

tylomis uždangstyki
kaip langus akis
susamstyki kaip vandenį
lūpom po žodį
uždaryki širdy
tu mane kaip mintis
tas kurių nesakai
dėl kurių neišduodi