Į mažą inkstą susirietusi gulėjai,
Pavargusi nuo netvarkos,
Žinojai ateitį, delnų skaityklos
Durys, tik priėjus, kelis kartus sulos.
Sapnuos tave ir mūsų vaikas,
Pakildamas rytais keliautojų akims,
Kalvoto milžino per upę mesto žodžio
Aidas tik sau skambės,
Visatą dovanos.
Bazas
2014-07-22 22:08:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-23 17:42:59
O man durys gali ir loti:) yra painumo – jį pašalinus, manau, viskas būtų labai gerai. Kitaip sakant, reiktų apmąstyti struktūrą.
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-22 23:09:25
Įdomus poetinis vyksmas. Gal būtų galima šiek tiek išplėsti? Man, kaip ir Pakeleiviui, neaiški ta eilutė apie keliautojų akis, čia būtų galima sukonkretinti arba kalbėti daugiau, tada ir vaizdas skaitytojui būtų abstraktesnis. Nors, žinoma, poetas kuria tai, ką mato ir jaučia, o ne tai, ką nori išgirsti kiti. Patiko metaforos. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-22 22:57:54
...todėl ir Visa ta, o ne Visata :)