Į mažą inkstą susirietusi gulėjai,
Pavargusi nuo netvarkos,
Žinojai ateitį, delnų skaityklos
Durys, tik priėjus, kelis kartus sulos.
Sapnuos tave ir mūsų vaikas,
Pakildamas rytais keliautojų akims,
Kalvoto milžino per upę mesto žodžio
Aidas tik sau skambės,
Visatą dovanos.