Ar mane mylėsi? Nežinai...
Bet tikrai sapnuosiu, – tu sakai...
Pasiklydo žalioj pievoj du vaikai, du suaugę dideli vaikai...
Ar manęs ilgėsies? Būtinai...
Sako lūpos, akys užsimerkia...
Ašara mažytė taip kvailai...
Tarsi išdavikė veidu nusileido...
Ar Tave pamiršiu? Nežinau...
Bet tikrai sapnuosiu, – taip manau...
– Ar mane minėsi? – Būtinai...
Ar Tavęs gedėsiu? – Amžinai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2014-08-10 04:08:50
"Ar Tavęs gedėsiu? - Amžinai..."
Labai gili potekstė!
Vartotojas (-a): tepliorius
Sukurta: 2014-07-27 00:55:42
juk butent tokie klausimai apima,pasimetus jausmuose...gal but, meileje mes tampame savimi?
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-07-23 13:20:14
Kaip įdomu, kai kartais "susišaukia" eilės. Prisimenu D. Saukaitytės eilėraštį:
Pasiklydę milžinai
"Kur takelis, kaip išeiti? Nežinai.
Pasiklydo pienių jūroj milžinai...
Ir, užmigę žaliuose žiogų namuos,
Saulės sapną milžinai sapnuos.
Aš ir tu - laimingi milžinai-
Pasiklydome pas žiogus amžinai,
Visą amžinybę -lig rudens-
Mūsų plaukus vasara kedens...
Tyliai šnabžda pienės: " ir gerai,
Kad paklydo tie didžiuliai milžinai."
Susipynė rankos...Ir gerai,
Kad takelio nebeieško milžinai!"
Tik nepamanykit, aš čia nieko nekaltinu, - tiesiog įdomu pasidarė, nes tas D.Saukaitytės eilėraštis rašytas jau seniai, gal kokiais 1971 metais. Tai dar kartą įrodo, kad tokie jausmai, kaip meilė, yra visose kartose amžini...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-22 11:27:45
Kol kas tik užfiksuotas jausmas – reiktų ir savitesnio balso:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-22 00:01:35
Dialogas, kuris vienai pusei priimtinesnis. Juk nežino, ar mylės. Bet sapnuoti pažada :) Vyrų stiliuje. Nors, kita vertus, būna, kad kiekvienai meilėje prisipažįsta. Tam kartui... :)