Ar mane mylėsi? Nežinai...
Bet tikrai sapnuosiu, – tu sakai...
Pasiklydo žalioj pievoj du vaikai, du suaugę dideli vaikai...
Ar manęs ilgėsies? Būtinai...
Sako lūpos, akys užsimerkia...
Ašara mažytė taip kvailai...
Tarsi išdavikė veidu nusileido...
Ar Tave pamiršiu? Nežinau...
Bet tikrai sapnuosiu, – taip manau...
– Ar mane minėsi? – Būtinai...
 Ar Tavęs gedėsiu? – Amžinai...