Garsai

Upelio srovę miško tankmėje,
Vabzdžius drėgnam konvalijų pavėsy,
Ir ramų saulės spindulį girdėsi,
Kai pro lapus praniręs slinks veja.
 
Ir girių tylą, kai audra artėja,
Suklunsa lapai. O vaikai vieni
Keliu per dulkes sprunka tekini
Namo... Ir junta jau atūžiant vėją.
 
Perkūnas trenkia. Žvingauja arkliai
Užuovėjoj, atvijom... O šienas jau sulis.
Bet šviečias vėl. Dar šnara atkakliai
Lašai, bet pievą laimi grįžęs spindulys.
 
Ir siaudžia vasara darbais ir žavumu.
Kada mums besvajot! Bite gyvuot imu.
Algmar

2014-07-21 15:14:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-07-22 20:35:06

pajaučiau tuos garsus

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-07-21 23:43:36

Karšuvoje nebuvau, tačiau tekstas iš tiesų puikus.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-07-21 20:22:54

Tapybiškas tekstas. 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-07-21 15:27:29

Gal taip ir reikėjo, kad kitaip subanguotų trečias ketureilis. Sonetas pilnas garsų.
Man atradimas suklunsa.