Upelio srovę miško tankmėje,
Vabzdžius drėgnam konvalijų pavėsy,
Ir ramų saulės spindulį girdėsi,
Kai pro lapus praniręs slinks veja.
 
Ir girių tylą, kai audra artėja,
Suklunsa lapai. O vaikai vieni
Keliu per dulkes sprunka tekini
Namo... Ir junta jau atūžiant vėją.
 
Perkūnas trenkia. Žvingauja arkliai
Užuovėjoj, atvijom... O šienas jau sulis.
Bet šviečias vėl. Dar šnara atkakliai
Lašai, bet pievą laimi grįžęs spindulys.
 
Ir siaudžia vasara darbais ir žavumu.
Kada mums besvajot! Bite gyvuot imu.