Santrauka:
Vietoj negyvo aido gimė gyvybė. Pirmas eilėraštis, turbūt, kuriame šiek tiek romantikos...
Pravėrus rytą skaistų langines,
įsiveržia didingu orkestru
saulės vaikai – spinduliai.
Žolėj rasotoj plaukia
pabudusi migla.
Kaip gera man girdėti
grojimą žalio žiogo,
varnos karkesį virš vyšnios!
Šiurena lapai, vėjo glostomi,
o tyliai jei pabūsi,
išgirsi ir mane.
Senyva žemė ryte aistringai
kalba tuos žodžius,
kuriuos, jei myli tu mane,
išgirsi ir suprasi,
priimsi sielon savo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-07-21 14:30:58
lengvai vasariškas kalbėjimas
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-21 10:48:58
Yra savitumo, yra veržlumo:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-21 08:28:43
Jaunystės ir vasaros gurkšnis...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-21 00:36:42
Gerai. Jei tai pirmas romantiškas, tai labai gerai.