Iš prigimties esu aš doras niekšas,
darau gerus darbus ir padedu kitiems.
Tamsa mane apglėbusi lyg savo vaiką,
maitina savo išminties pienu.
Manęs nesmerkia niekas, net palaiko,
iškreiptas sakinys tapo dogma.
Jaučiuosi laisvas apsuptas belaisvių –
jie kaip ir aš laisvi sava dvasia.
Iš prigimties esu aš doras niekšas –
tokia mano dalia ir vardas toks.
Darau gerus darbus ir valgau mirtį,
negirdint niekam godžiai ją geriu.
Nesvetimas man žodis kraujas,
minia man padeda žudyt kitus.
Iškreiptas sakinys pavirto saule,
naktis – diena, paslėpusi visus.
...................................................
Tyliai tyliai aušta rytas
ten už marių devynių.
Niekšai buvo numarinti
skaisčios saulės spindulių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-08-24 21:49:33
Tai - poza ar tik poetinė proza:)
Gerai, kad jie numarinti... bent poezijoje.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-20 21:59:25
Galbūt kol kas nevertėtų rimuoti, šitai dar nėra įvaldyta. Reiktų padirbėti ir tobulinant raišką, pvz., „darau gerus darbus ir padedu kitiems“ – labai paprasta, neišradingai užrašyta eilutė. Arba „ negirdint niekam godžiai ją geriu“ – o kaip dažnai žmogui rūpi girdėti, ką kitas geria? Akustinis požymis čia ne pats tiksliausias. Tačiau kūrinio minties „užtaisas“, mano galva, stiprus. Doras niekšas, iškreiptas sakinys, tapęs dogma – tai pagaulu ir įdomu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-19 22:49:21
Įdėmiau perskaitysiu po 12 val., kai pradės rodyti siaubo filmus :)
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-19 19:32:27
„Jaučiuosi laisvas apsuptas belaisvių —
jie kaip ir aš laisvi sava dvasia.“
Iš šių eilučių galėtų išeiti puiki esė. Iš kiekvienos eilutės galima tiek daug pasisemti...Nuostabus šis eilėraštis. Visi mes niekšai iš prigimties, tik darbai parodo ar tokie ir liekam ar siekiame (ko?)...gal net ir darydami gerus darbus, kitiems vis tiek liekam niekšais? Labai daug minčių kelia šis eilėraštis...