Iš prigimties esu aš doras niekšas,
                        darau gerus darbus ir padedu kitiems.
                        Tamsa mane apglėbusi lyg savo vaiką,
                        maitina savo išminties pienu.

                        Manęs nesmerkia niekas, net palaiko,
                        iškreiptas sakinys tapo dogma.
                        Jaučiuosi laisvas apsuptas belaisvių –
                        jie kaip ir aš laisvi sava dvasia.

                        Iš prigimties esu aš doras niekšas –
                        tokia mano dalia ir vardas toks.
                        Darau gerus darbus ir valgau mirtį,
                        negirdint niekam godžiai ją geriu.

                        Nesvetimas man žodis kraujas,
                        minia man padeda žudyt kitus.
                        Iškreiptas sakinys pavirto saule,
                        naktis – diena, paslėpusi visus.
                        ...................................................

                        Tyliai tyliai aušta rytas
                        ten už marių devynių.
                        Niekšai buvo numarinti
                        skaisčios saulės spindulių...