Po liepos dangum, ant tėviškės rankų,
Ar berasti ką žemėj geriau!
Kelia žiedus žolynai į mėlyną dangų,
Viens už kitą pražydę gražiau.
Už kasdienių darbų galbūt nepažvelgti,
Ar maža kas kam nuostabu?
Užeis lietūs, ims pievą pamirštą merkti,
Šienauti tada bus vėlu.
Įprastinė ramybė, juk kitaip būt negali,
Bėga vasara savo laiku.
Išlydėsim greit liepą, kaip palikom birželį
Su nupintu Jonams vainiku.
...................................................
Po liepos dangum kol kas esam laimingi,
Duok, Dieve, taip būt dar ilgai,
O siaučia pasauly kitur pragaištingi,
Nelaimių pritvinkę žaibai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-18 23:43:54
Labai jautriai ir trapiai... kol kas esam laimingi...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-18 16:22:36
Tris kartus nusispjaunam per kairę petį. Lietuvoje dar palyginti ramu. Ar ilgai?
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2014-07-18 15:18:17
Daug vaizdų, o jausmų dar daugiau.„Po liepos dangum kol kas esam laimingi“- trapus šitas sakinys, priverčia susimąstyti. Laimė trunka tiek, kiek mes pajėgūs ją išlaikyti. Na, o sulaukę rugpjūčio galėsime atsipūsti, galbūt negandas sugers dangaus žvaigždės, taip viltingai žibančios naktimis...