Po liepos dangum, ant tėviškės rankų,
Ar berasti ką žemėj geriau!
Kelia žiedus žolynai į mėlyną dangų,
Viens už kitą pražydę gražiau.

Už kasdienių darbų galbūt nepažvelgti,
Ar maža kas kam nuostabu?
Užeis lietūs, ims pievą pamirštą merkti,
Šienauti tada bus vėlu.

Įprastinė ramybė, juk kitaip būt negali,
Bėga vasara savo laiku.
Išlydėsim greit liepą, kaip palikom birželį
Su nupintu Jonams vainiku.

...................................................
Po liepos dangum kol kas esam laimingi,
Duok, Dieve, taip būt dar ilgai,
O siaučia pasauly kitur pragaištingi,
Nelaimių pritvinkę žaibai.