Tiek šviesos, kad erdvė net ištirpsta joje,
Tiek švelnumo ir šitiek nepaprasto gėrio!
Švyti meilės šviesa Tavoje širdyje
Ir pulsuoja pulsuoja lyg būtum atvėręs
Savo sielos vartus į neatrastą dievišką sodą,
Kur čiurlena upeliai skaidraus krištolinio vandens,
Kur taip norisi bėgti per žolę palaima rasotą
Ir tikėti tikėti, kad siela per amžius gyvens.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-07-15 20:30:21
Tenka pripažinti, kad energijos šiame tekste esama, kaip ir parašyta, aistringo polėkio... Įsivaizduoju skaitomą garsiai, gyvybingai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-07-15 15:46:12
Aistringas polėkis į amžinybę.