Tiek šviesos, kad erdvė net ištirpsta joje,
Tiek švelnumo ir šitiek nepaprasto gėrio!   
Švyti meilės šviesa Tavoje širdyje
Ir pulsuoja pulsuoja lyg būtum atvėręs
 
Savo sielos vartus į neatrastą dievišką sodą,
Kur čiurlena upeliai skaidraus krištolinio vandens,
Kur taip norisi bėgti per žolę palaima rasotą
Ir tikėti tikėti, kad siela per amžius gyvens.