Aš blakstienų aksomu 
Į alkstančią tylą panirsiu, 
Kai kuždėsis nakty 
Dyvinukių žiedai, 
Versiu knygoj likimo 
Nežinomą skirsnį, 
Ten tarp lapų boluos
Užmiršti pažadai.
Tu sijosi žvaigždes
Kiauru samčiu mėnulio, 
Man į veidą alsuosi 
Rugpjūčio karščiu, 
Nuo palangės nukris 
Ir suduš vazonėlis primulių, 
Aš rankas sužalotas 
Aprišiu gysločio tvarsčiu.
Tu paliesi jas 
Lūpom sausom 
Ir krauju užkalbėsi
Žodžiais sprogstančią tylą
Vėjuotų naktų, 
Nežinau, kaip surast 
Tarp likimo griuvėsių
Mūsų pasagą laimės, 
Ne vien pažadų.