Užkalbėsi tylą
Aš blakstienų aksomu
Į alkstančią tylą panirsiu,
Kai kuždėsis nakty
Dyvinukių žiedai,
Versiu knygoj likimo
Nežinomą skirsnį,
Ten tarp lapų boluos
Užmiršti pažadai.
Tu sijosi žvaigždes
Kiauru samčiu mėnulio,
Man į veidą alsuosi
Rugpjūčio karščiu,
Nuo palangės nukris
Ir suduš vazonėlis primulių,
Aš rankas sužalotas
Aprišiu gysločio tvarsčiu.
Tu paliesi jas
Lūpom sausom
Ir krauju užkalbėsi
Žodžiais sprogstančią tylą
Vėjuotų naktų,
Nežinau, kaip surast
Tarp likimo griuvėsių
Mūsų pasagą laimės,
Ne vien pažadų.