Santrauka:
Eksperimentas patvirtino faktą, kad žmonės komentuoja neskaitę kūrinio, tai yra – žmonės komentavo neskaitę kūrinio. NES, kad jį paskaitytum, žinoma, nereikėjo iššifruoti teksto – nors buvo galima, bet dar paprasčiau – įvesti į google paieškos laukelį (EILĖRAŠTIS „Kai kam“) šitie duomenys buvo nurodyti neužšifruotais ženklais; kad eilėraštis Klasiko, pavadinimu „kai kam“ --- ir googlėje galima rasti šį klasiko eilėraštį; po to perskaityti nors paskutinį posmelį (kuris yra užšifruotas ir po tekstu, o tada jau galima ir tekstą komentuoti... BET „yra kaip yra“...) štai (buvęs po rusų klb. ženklais užšifruotas) Iškoduotas - atšifruotas posmelis:
„O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!
Diplomuotų valizų vežikai!
Kai kur kai kas
Net pavarde apsišarvojęs nauja!
Be sąžinės kyšių lupikai!
Į kūną nuodais įsisiurbus gija!..
O trinkite baltas rankas!
Gal titulus, garsą sau gauste,
Dėmės nuo kaktos nenuplauste
Ne vienas kai kas“
Maironis
(„Kai kam“)
(dar vienas šaltinis, kur eilėraštį galima rast, tai knygoje
Rinktinė lietuvių poezija.
MAIRONIS
Lyrika(Baltų lankų leidykla, 2000 m.) (eilėraštis 157 puslapyje aukščiau minėtoje knygoje), o internete užtenka raktinius žodžius /Eilėraštis „Kai kam“/
http://www.ltvirtove.lt/eilerasciai.php?lt=maironis_kai_kam
Gerbiamieji skaitytojai, brangūs tautiečiai.
Taip – klasikai rašė ir taip, ir su tokiu įniršiu, kad kai kam gali būti, ir būna, net nemalonu skaityti tokią lyriką... Dar daugiau – tokia energetika pasitaiko ne tik pas poetus, rašytojus, bet ir pas poetus – šventikus, net kunigus, kurie sau leidžia skleisti tokį įtūžį... Nors, taip teisti ir eilėse skleisti tokį negatyvą, jau lyg ir nuodėmė – kas, kas, o kunigas tai jau turėtų žinoti?.. Bet juk ne viskas po saule, kas yra, yra malonu – kita vertus... IR taip, EKSPERIMENTO tęsinys:
O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!*
Kokia jums po saule vieta paskirta?
Ką Dievas man nori jumis pasakyt?
Kas karą skirtingai matau aš –
Nėra man atsakymo vieno
Aiškaus,
Kas kart jus sutikęs, po to pamąstau:
Kada gi išauš ta Galinga Diena,
Kai įtūžio to nebejausiu...
Diplomuotų valizų vežikai!*
Ir jūs!
Kai kur kai kas*
Sau leidžia daugiau-
Net pavarde apsišarvojęs nauja!*
Ir aš jau liepsnose blaškausi –
Be sąžinės – kyšių lupikai!*
Šaukiu,
Ramybė apleidžia, ir sielai
Klaiku,
Į kūną nuodais įsisiurbus gija!..*
Bet nėr man stiprybės išraut
Jos**...
Ir štai, neišrovęs, kas kart
Įnirštu:
O trinkite baltas rankas!*
Jiems šaukiu,
Gal titulus, garsą sau gauste,* -
Nirštu, ir įtūžiui uoliai
Tarnaudams,
Net prakeiksmus svaidau, ir
Įspėjimus:
Dėmės nuo kaktos nenuplauste!*
Klykiu
Ne vienas kai kas!..*
Ir pats sau suklūstu –
Kur
Sieloj ramybė
Aukščiausiu?..
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!
Kokia jums po saule vieta paskirta?
Ką Dievas man nori jumis pasakyt?
Kas karą skirtingai matau aš –
Nėra man atsakymo vieno aiškaus,
Kas kart jus sutikęs – po to pamąstau:
Kada gi išauš ta Didi man Diena,
Kai įtūžio to nebejausiu...
_____________
Jos** – Ją
Išrauti ją; bet norisi rašyti jos; nors /ją/, gal būtų ir kalbiškai teisingiau, bet čia sąmoningai rašoma /Jos/
P.S.
* Kas nesupranta, kodėl išskirtos kai kurios eilutės juodesniu šriftu, tai jei buvote atidūs skaitydami, turėjote jau pastebėti – skaitydami iš eilės tik tas ryškesnes eilutes, perskaitysime paskutinį Maironio eilėraščio „kai kam“ posmą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-14 01:27:49
Šįsyk perskaičiau įdėmiai. Kokius tris kartus. Toks tas mano komentaras.