O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!*
 Kokia jums po saule vieta paskirta?
Ką Dievas man nori jumis pasakyt?
Kas karą skirtingai matau aš –
Nėra man atsakymo vieno
 Aiškaus,
Kas kart jus sutikęs, po to pamąstau:
Kada gi išauš ta Galinga Diena,
Kai įtūžio to nebejausiu...
 
 Diplomuotų valizų vežikai!*
 Ir jūs!
Kai kur kai kas*
Sau leidžia daugiau-
Net pavarde apsišarvojęs nauja!*
Ir aš jau liepsnose blaškausi –
Be sąžinės – kyšių lupikai!*
Šaukiu,
Ramybė apleidžia, ir sielai
Klaiku,
 
Į kūną nuodais įsisiurbus gija!..*
Bet nėr man stiprybės išraut
Jos**...
 
 Ir štai, neišrovęs, kas kart
Įnirštu:
O trinkite baltas rankas!*
Jiems šaukiu,
Gal titulus, garsą sau gauste,* -
Nirštu, ir įtūžiui uoliai
Tarnaudams,
 
Net prakeiksmus svaidau, ir
Įspėjimus:
Dėmės nuo kaktos nenuplauste!*
Klykiu
Ne vienas kai kas!..*
 
Ir pats sau suklūstu –
Kur 
      Sieloj ramybė
                          Aukščiausiu?..
 
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
 
O siurbėlės, niekšai, bastūnų gauja!
 
Kokia jums po saule vieta paskirta?
Ką Dievas man nori jumis pasakyt?
Kas karą skirtingai matau aš –
Nėra man atsakymo vieno aiškaus,
Kas kart jus sutikęs – po to pamąstau:
Kada gi išauš ta Didi man Diena,
Kai įtūžio to nebejausiu...
 
_____________
Jos** – Ją
 
Išrauti ją; bet norisi rašyti jos; nors /ją/, gal būtų ir kalbiškai teisingiau, bet čia sąmoningai rašoma /Jos/
P.S.
* Kas nesupranta, kodėl išskirtos kai kurios eilutės juodesniu šriftu, tai jei buvote atidūs skaitydami, turėjote jau pastebėti – skaitydami iš eilės tik tas ryškesnes eilutes, perskaitysime paskutinį Maironio eilėraščio „kai kam“ posmą.