Linų lauke, kur šitaip sielai gera,
Kur akys bėga mėlyna banga,
Šviesias mintis į aukštą dangų kelia,
Ir ten, ir čia — tyriausia žydruma.
Linai linai — vaikystės švyturėliai,
Tiktai dabar jau jų labai mažai,
Džiaugies į lauką pražydusį užėjęs,
Rodos, į ežerą šilčiausią įbridai.
Jame pabūt minutės tau mažoka,
Stovėtum, kol išvys tiktai lietus.
Jauti — tapai užburtas, gal besotis,
Pamilęs vėlei sutiktus linus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-13 21:44:15
ir lietus neišvys :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-07-13 16:36:06
gražus palyginimas linų ir ežero į kurį įbridot...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-13 15:59:13
Turbūt sunku ir beapčiuopti horizonto liniją, skiriančią žemę nuo dangaus:) „erdvingas“ šis eilėraštis, rodos, įeit į jį galima.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-07-13 13:30:07
Oi, tas lino žydėjimas... Gražus Jūsų laukas.