Linų lauke, kur šitaip sielai gera,
Kur akys bėga mėlyna banga,
Šviesias mintis į aukštą dangų kelia,
Ir ten, ir čia — tyriausia žydruma.
 
Linai linai — vaikystės švyturėliai,
Tiktai dabar jau jų labai mažai,
Džiaugies į lauką pražydusį užėjęs,
Rodos, į ežerą šilčiausią įbridai.
 
Jame pabūt minutės tau mažoka,
Stovėtum, kol išvys tiktai lietus.
Jauti — tapai užburtas, gal besotis,
Pamilęs vėlei sutiktus linus.