Net nekeista, radau vakare ką palikus –
Mėnesienos oranžinis vaisius danguj tebenoksta žemai,
Jis kabojimui tik pasirinkęs jau padėtį kitą,
Ne tarp sodo šakų, jis jau liepoj kvapniaisiais žiedais.
Tiek tebūta nakties? Mėnesienos oranžinis šuolis
Ir fragmentai keli nespalvotų sapnų?
Tai todėl, kad aistra iš meniu jau senokai prapuolė,
Be jausmų pilnaties jau ne vienus metus gyvenu.
Ištuštėjo sterblė – mano vaisiai kas sau nuriedėjo.
Atstumu nukąsti išretėję žinių spinduliai,
Sidabrinė galva vis mažiau nunokina idėjų,
Tiktai nosis aukštyn – tu bandos su manim neganei.
Ak, jei tiesą sakyt, už jaunystę bet ką atiduočiau,
Kad galėčiau stebėt pilnatis kaip keliauja dangum –
Lyg visai nežinau šios būties anei aukščio, nei ilgio, nei pločio,
Tarsi tai atrandu, vakare ką ramiai palieku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-13 21:43:18
Liūdna ir gražu. Ar liūdesys toks gali būti? Čia - gali...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-13 17:17:19
Labai gražu :) ... gamta ir mes riedame kas sau ir kartu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-07-13 13:35:14
Tiek ir temiegota, kol oranžinis vaisius ant liepos pakibo :) Užtat kokios puikios eilės susirikiavo!
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-07-13 12:48:58
ak ir paliečiat jūs giliai, Nijolena, taip giliai, kad net sopa...tik...jaunystė niekur mūsų nedingo, ji čia pat - už kampo, šypsosi mums dar....širdyje:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-07-13 12:46:03
Visada randu sielai džiugesio, nors ir liūdnuose Jūsų tekstuose. Puikiai valdote emociją, žodį, pagarba.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-07-13 11:24:43
Puikus tas nosies kilstelėjimas aukštyn ir vertai išdidus "tu bandos su manim neganei". Taip ir toliau laikykis.