Ak, nuolat viską mėginu...
Nors, rodos, – ko nesu patyręs?
Džiaugsmai apvirsta kaip monetos –
Dzingsiu, rituosi – gyvenu?
Sukuosi kaip ašis, pasviręs,
Šios vėjų košiamos planetos...
Apsilipinęs reikalais,
Rimtu snukiu, kiaurom kišenėm,
Lyg jau žinočiau, kas – svarbiausia.
Ir vėl – iš naujo... Po galais!
Tos mintys upėm bevandenėm,
Neuronų myliom įsirausę,
Atkakliai lygina kitus
Su savimi. Ir vėl iš naujo...
Sapnai – taip pat – ne išeiginės.
Neskaičiavau, kiek per metus
Sukandu lūpą iki kraujo
Ir iš delnų ištrauktos vinys –
Antrinės žaliavos būties,
Į praeities aruodus krenta,
Magnetines audras iššaukia.
Per tamsą užmerktos akies
Vėl nekviesti paveikslai lenda,
Ausin įkyrūs žodžiai šaukia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-07-13 13:50:55
Vaizdžiai ir teisingai. Geras eil.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-13 10:16:28
Reali, gyva būsenos išraiška, savęs matymas iš šono. Labai patiko išsireiškimai, kaip ...sapnai...ne išeiginės, antrinės žaliavos būties...Įtikinamai, įtaigiai sukurta.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-13 08:48:41
Daug taiklių ir įtaigių įvaizdžių, gyvai išreiškiančių sunkią būseną.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-13 03:36:53
Rimas geras, toks netipinis – kas trečia eilutė. Ir eilius labai vykęs. Su sarkazmo sau gaidele :)