Tokia tyla, sustingusi laike,
Kurią gali išgirsti ir pajausti,
Minties kertėj, rasojančiam lange,
Neviltyje, kai ima širdį spausti.
Žydram danguj virpės debesimis
Ir saulės spinduliais pakils į dangų
Tai, kas kas dieną buvo su mumis,
Paliks širdy prisiminimą brangų.
Kažkas trapaus, kas sieloj pasiliks,
Daugiau neleis suklysti ir numirti,
Išlis juodais, tamsiais debesimis
Ir pažadės rytojų – leis pakilti.
Tokia tyla, kurioj ištirpt gali,
Ir niekas nebandys tavęs surasti.
Šiandien prisiminimai jau toli,
Bet jie tyloj padės save suprasti.
Liepa
2014-07-12 00:59:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-12 23:38:38
Na, kvintai tai niekas negali įtikti. Ji vienintelė tik labai profesionaliai ir protingai rašo.Seniai jau nebuvo tokių komentatorių Ž.Ž. O man patiko. Juk ne kiekvienam duota išgirsti tylą. čia ir kinų filosofija nepadės
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-12 21:59:13
Man tai patiko. Skonio reikalas...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-12 14:05:55
Tyla turi daugybę veidų, pavidalų, taip. Trūksta aiškumo:
Šiandien prisiminimai jau toli,
Bet jie tyloj padės save suprasti. > kokį asmenį suprasti, ir kas yra tas, kuris supranta? Kas turi būti suprantama?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-12 13:50:03
Savasties tyla... labai artima ir miela...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-07-12 11:12:30
Kai jausmas yra gilus, nesvarbu gal tie rimai ar ritmai. Glaudžiu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-07-12 10:17:24
O man kūrinėlis patiko, ypač taikli pabaiga - tik tyloje pradedam save suprasti...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-12 10:11:36
Rimų ir visokių technikų galima išmokti, svarbiausia – kiek įtaigiai pavyksta perduoti mintį.
Man šis kūrinys atrodo kaip Tuštuma, neužčiuopiu kažko.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-12 09:02:22
Čia ne tyla, kažkoks zirzimas - savęs įtikinėjimas: "taip bus, taip atsitiks..."
Ir rimavimas prastas.