Neatsisveikinusi išeina mano diena
Ir palieka blunkantį minčių šydą.
Sprogsta kaktusas, o širdis vėl viena.
Kalendoriaus lape skaitau, kas parašyta
Apie Mėnulio fazes ir juodas dėmes,
Saulės patekėjimą ir sodo darbus orius,
Ekrano karalaitės nebūtas nuodėmes,
Radusius laimę nepažįstamųjų būrius.
Susvetimėjimo peilis ir žodžio dūris
Pataiko į širdį lyg aikštinga poezija.
Ne dėl jos trankau galvą į šarvuotas duris
Ir susergu XXI amžiaus amnezija.
Rytoj vėl iškelsiu į dangų triumfo nykštį
Ir išspausiu šypseną kampučiuose lūpų.
O dabar, pamiršęs ašaringą vakarykštį
Pokalbį, svogūną prie lašinių nusilupu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-07-11 21:35:06
su optimizmo gaidele, realiai žvelgiantis į situaciją.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-07-11 15:28:01
Priešpaskutinė strofa pakišo koją brandintai minčiai, jog reikia kūrinį pagirti („peilis“, „dūris... į širdį“, žemo lygmens sąskambis „poezija-amnezija“, o dar „XXI“ – eilėse?!). Tad siūlau šitą eilėraščio ketvirtį – tuščiausią Mėnulio fazę! – negailestingai išmesti.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-11 00:53:25
Sukrečiantis iki gelmių, ypač vakare kaip visa ko finale, bet ir įkvepiantis kūrinys. Graži metafora sprogsta kaktusas (mat jam trūko kantrybė, tuo pačiu jis apsipylė ateities žiedais). Čia išreikšta giliausia filosofija: nusivylimas – startas į stiprybę, o lašiniai su svogūnu – tarpinė, tonizuojanti ir guodžianti grandis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-11 00:13:39
Paprieštaraučiau. Svogūno prie lašinių nelupo joks klasikas ir toji metafora yra būdinga tik šitam autoriui – neabejotina naujovė eilėse. :))) Be to tais laikais niekas net durų nerakino, jau nekalbant apie tai, kad reikėtų trankyti galva į šarvuotas duris.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-11 00:02:39
nors man tas Maironio (klasiko eilėraštis ) "Kai kam", labai nepatiko bet tas iš viso baisus... švelniai tariant. o nešvelniai, galėčiau pakomentuoti, kaip Maironio "Kai kam" ;)- tik skirtumas toks, kad pas Maironį dar yra ką komentuoti,o čia, grafomanija. (beje, šitie įvaizdžiai, badomos širdys "peilis ir žodžio dūris
Pataiko į širdį ", jau prieš kokius 7 metus buvo banalūs - reiškia nuvalkioti... ) tai štai, išraiškos priemonės - prastai... ;)