Per kaitringas dienas pakelėj
Čežesiai palemonų, barkūnų ir nakvišų,
Nes pašiurpus žolė
Apvilkta piligrimų duksliu rūbeliu.
Ar skubrieji važiuoti sustos? Ar pavėžins?
Nemadingos gailėjimo atnašos,
Renkis dulkėm ir tu
Ar ištirpk nuo smailių spindulių.
Gyvačiukės įkaitusio oro mitriai virva
Tarsi gimdomos pilko asfalto,
Jėgos senka greičiau,
Negu ryžtas pavėsio oazę pasiekt.
Už rasotą stiklinę vandens
Be jokių skrupulų sumaišytumei juodą ir baltą,
O kelionės tikslai
Neberūpi — lyg mirštant — nė kiek.
Debesis... Pagaliau — išganingasis!
Užsivėrė jau pragaro pakuros dangtis.
Pagailėjo dangus. Gal išgirdo
Keliaujant kartotas maldas?
Dulkių dulkės kūnelį
Ženklais piligrimo aprengė.
Ar jauti, kad vanduo tavyje
Tarsi gyva ir šventa kažkas?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-07-10 20:10:50
Tiek to ir šventumo - jei juodą su balta be rūpesčio makaluoji, kad tik vandens stiklinę gauti...
Esu sausu badavimu (be vandens ir be maisto) penkias paras gyvenusi. Paskui į šeštą parą pirmas vanduo - tai man nepripūsite miglos į akis...kokios nestandartiniai įvaizdžiai čia nefigūruotų, neužmuilina man smegenų – žiūriu į esmę, ne į efektus; (čigonės turinčios magnetizmo, hipnozės, neužmuilina, taip kad įvaizdžių efektai, drebuliai visi – neįtikina, o jau kai perskaitai čia CITATA:
"Už rasotą stiklinę vandens
Be jokių skrupulų sumaišytumei juodą ir baltą,
O kelionės tikslai
Neberūpi — lyg mirštant — nė kiek."
"Ar jauti, kad vanduo tavyje
Tarsi gyva ir šventa kažkas?" ---- tai...
...žinote, jaučiu, kad tas žmogus, kuris taip mąsto, gyvena tik kūno lygmeniu, (jų trys) jis to fizinio, kuris irgi yra, beje, tas – ką valgai; O jau šventumo jame, (nesitapatinkite – lyriniame herojuje) tai jokio...
beje - oras ne vanduo – oras, yra kažkas tokio, kuriuo gali ir dvasinį kūną kontroliuoti - ir fizinio poreikius koordinuoti – kvėpavimu – oras kažkas tokio. Na, ir prasideda kelionė čia pirmu įkvėpiu, ir baigiasi iškvėpimu .
O kas liečia vandenį troškulį ir šventumą, tai, žinai kaip tie šventieji, sako, ne vandens atsisakyti, jei jis tau maišys balta su juoda, o jei tiesiog savo kūno – ranką nusikirsk, jei ji tave painioja, jei akis, išsiplėšt akį, kad siela nesupūtų... , o čia... "Už rasotą stiklinę vandens
Be jokių skrupulų sumaišytumei juodą ir baltą", ir šalia, tokia kliauzė...-> "Ar jauti, kad vanduo tavyje
Tarsi gyva ir šventa kažkas?"
patiko įvaizdžių rinkiniai - nestandartiniai,nešabloniški kuriant aplinkybes, kuriant atmosfera. Tarpais tikrai patiko - bet eilėraštis tai "migla į akis" ne daugiau. tiek jame to šventumo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-10 18:04:58
Prie visų pagyrų pridėsiu dar puikų gamtos žinojimą. Ir tai stebiu jau ne pirmame kūrinyje.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-07-10 16:17:12
taip ir jauti tą įkaitusio oro mirgėjimą, aitrų dulkėtos žolės kvapą....
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-07-10 16:16:32
"Už rasotą stiklinę vandens
Be jokių skrupulų sumaišytumei juodą ir baltą,"
t,y, negalimą paverstum galimu ir įvyktų stebuklas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-07-10 15:28:21
O, taip ... ir šiuo klausimu žodžių netrūksta. Šauniai autorė kasdieną eilėmis paverčia :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-07-10 12:21:54
Toks įspūdis, kad autorė gali bet kokią temą taip išvynioti, kad nė metaforų, nė profesionalumo atžvilgiu bebus prie ko prikibti. Šaunuolė!