Per kaitringas dienas pakelėj
Čežesiai palemonų, barkūnų ir nakvišų,
Nes pašiurpus žolė
Apvilkta piligrimų duksliu rūbeliu.
Ar skubrieji važiuoti sustos? Ar pavėžins?
Nemadingos gailėjimo atnašos,
Renkis dulkėm ir tu
Ar ištirpk nuo smailių spindulių.
Gyvačiukės įkaitusio oro mitriai virva
Tarsi gimdomos pilko asfalto,
Jėgos senka greičiau,
Negu ryžtas pavėsio oazę pasiekt.
Už rasotą stiklinę vandens
Be jokių skrupulų sumaišytumei juodą ir baltą,
O kelionės tikslai
Neberūpi — lyg mirštant — nė kiek.
Debesis... Pagaliau — išganingasis!
Užsivėrė jau pragaro pakuros dangtis.
Pagailėjo dangus. Gal išgirdo
Keliaujant kartotas maldas?
Dulkių dulkės kūnelį
Ženklais piligrimo aprengė.
Ar jauti, kad vanduo tavyje
Tarsi gyva ir šventa kažkas?