Santrauka:
Kokia gamta – tokia ir nuotaika...
Nenoriu žvelgt atgal ir gaudyt
šešėlius, lydėjusius mane,
gyvenimas praėjo prošal –
gal pasiliko nykiame sapne.
Ar buvo mažai – gal daug –
matuoklė – lyg juosta guminė –
dabar nuleistą uždangą tematau –
baigiasi vaidinimas, baigiasi ir fiesta...
Tačiau gyvenimo katilas verda toliau,
stebiu, kaip po juo ugnis rusena –
man nei lengviau, nei šilčiau – tik mintys
grįžta į praeitį netolimą ar seną...
...............................................
Nesikeičia ir nesikeis diena –
gamtoje nuobodulys ašaroja –
įkyrios mintys tavęs nepaleis –
slėgs lyg riedulys apsamanojęs.
Ar zyziantis kandus uodas –
geliantis ir atsikratyti negali –
mano gyvenimas baltas ar juodas
ir susitaikau su savo liūdesiu giliu...
Neverta net mąstyti apie tai,
mano esybei svarbi ši diena,
norisi pasiklysti medžių šlamesyj,
deja, lietus – viršuje pilka danga ir aklina...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-07-02 12:43:35
Pavadinimo konkretesnio reiktų manau. Derėtų pašlifuoti kūrinį – atsirinkti, ką palikti, ką reiktų keisti, kitaip elgtis su skyryba. Sėkmės:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-07-01 23:42:21
Lietus nulis, vėl nušvis saulė. Daugiau tikėjimo savimi ir vilties
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-07-01 15:12:33
Kur filosofija? Kad gyvenimas praėjo?
Nesueina minties galai: susitaikau su savo liūdesiu giliu... / Neverta net mąstyti apie tai, / mano esybei svarbi ši diena – nė joks lietus nesutrukdys, jei yra noras džiaugtis ir branginti tą dieną.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-07-01 13:45:19
Filosofinis.